оригинал:
фото:
текст:
Šeimos atostogas nacionalistas M. Gervaldas derino su politika.
Ričardas Vitkus 2014-08-23 09:52, atnaujinta 2014-08-24 17:07
Garsiojo nacionalisto Mindaugo Gervaldo (40 m.), iki 2012 metų geriau žinomo kaip Mindaugas Murza, sūnų Tautvilą (2 m.) nuo mažens traukia technika – berniukas mėgsta važinėti ne tik antrojo gimtadienio proga jam padovanotu žaisliniu elektromobiliu, bet ir triračiu bei vaikišku šarvuočiu. Žvelgdamas į Šiaulių centriniame parke iš elektromobilio išlipti nė neketinantį Tautvilą tėvas "Gyvenimo būdui" sakė, kad dėmesys technikai ir noras keliauti sūnui perduota dar esant įsčiose.
Šiauliečio žmonai žinomai Rusijos publicistei Zlatai Rapp-Gervaldiene (Рапова Злата Олеговна), kai ji laukėsi sūnaus, teko dažnai iš Maskvos keliauti į Lietuvą lankyti vyro. Mat Lietuvos politinio veikėjo Rusija dvejus metus neįsileido. Tačiau šią vasarą po Europą pakeliauti sumaniusi pora sūnaus į keliones vis dėlto nepasiėmė.
Nors berniukas dažnai vilki iš maskuojamosios spalvos audinio pasiūtus ir karišką uniformą primenančius drabužius, jis vis dar per mažas suprasti tėvų troškimą Vokietijoje aplankyti karo veteranus, pasikalbėti su tais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovojo Rytų fronte.
Tiesa, patriotinės dvasios tėvas savo atžalai jau įpūtė. Į jo klausimą „Kas tavo Tėvynė?“ vaikas nedvejodamas atsakė: „Mano tėvynė – Lietuva“, o paklaustas, kuo bus užaugęs, Tautvilas nė nemirktelėjęs atšovė: „Būsiu vadas!“
Nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis šiaulietis M.Gervaldas ir už jo ištekėjusi grafaitės titulą turinti maskvietė Z.Rapp-Gervaldiene tikino per atostogas norėję pailsėti nuo politikos. Bet nei kvapą gniaužianti Sardinijos gamta, nei mielos pramogos su sūnumi Baltijos pajūryje neišmušė iš sutuoktinių galvos pesimistinių minčių.
Į Šiaulius, kur gyvena sutuoktinis ir jau trečius metus skaičiuojantis jųdviejų sūnus Tautvilas Rapp-Gervaldas, Zlata atvyksta vos suradusi laisvesnio laiko. Šiemet ji čia nuo birželio pradžios.
Nori ar nenori, bet Zlatai dar teks sugrįžti į Maskvą – ten liko nebaigtų darbų. Tačiau moteris neslėpė, kad persikėlimas gyventi į Lietuvą – jau ne už kalnų.
„Lietuvoje man darbo nėra. Su Mindaugu svarstome, kaip išspręsti šią problemą“, – sakė stojamiesiems egzaminams į prestižines Rusijos aukštąsias mokyklas moksleivius ruošianti Zlata.
Puikiai darbą išmananti Z.Rapp-Gervaldiene dvejus metus iš eilės gavo Metų repetitorės titulą – geriausia darbuotoja ji buvo pripažinta įmonėje, kurioje dirba per 100 tūkstančių darbuotojų.
Lietuvių tautos sąjungai vadovaujantis M.Gervaldas šiais metais negailėjo nei jėgų, nei laiko rengdamasis referendumui dėl kai kurių Lietuvos Konstitucijos straipsnių pakeitimo.
„Rinkome parašus, vykdėme agitaciją, stebėjome, kaip vyksta referendumas. Bet apkvailinti žmonės nepasinaudojo proga valdyti valdžią taip, kaip vežikas vadžiomis valdo arklį.
Netrukus prarasime ir litą. Bendrauju su kitose šalyse gyvenančiais draugais ir pažįstamais – visi jie tvirtina, kad įvedus eurą kilo kainos, o pragyvenimo lygis smuko. Lietuvoje taip jau bus greitai“, – prognozavo M.Gervaldas.
Galimybe pabėgti nuo pesimistinių minčių Zlatai ir Mindaugui turėjo tapti kelionės, kurioms jie skyrė didesnę atostogų dalį. Beveik dvi savaites Gervaldai po Europą keliavo automobiliu – lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje.
„Kelionės tikslas buvo aplankyti Vokietijoje gyvenančius idėjos draugus ir susitikti su karo veteranais, pasikalbėti su tais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovojo Rytų fronte.
Veteranai papasakojo ne tik apie fronto kasdienybę, bet ir apie gyvenimą Trečiajame Reiche – jie buvo patenkinti ir tuomete socialine sistema, ir valdžios pagarba savo piliečiams“, – tvirtino nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis šiaulietis.
Lietuvių tautos sąjungos vadą su žmona vokiečių karo veteranai priėmė labai draugiškai, o pokalbiai buvo nuoširdūs.
Pasikeitus planuotai susitikimo su Vokietijos karo veteranais datai, Zlata su Mindaugu dar galėjo trejetą dienų paviešėti Lenkijoje.
„Aplankėme istorines vietas. Užsukome į Liubliną, kur buvo sudaryta Liublino unija, lankėmės Krokuvoje ir Varšuvoje. Lenkijoje nustebino sutvarkyti namai, jų aplinka. Lenkai pažengė toliau už čekus ir mus.
Prieš atvykdami į Lenkiją apsilankėme Prahoje ir Karlovi Varuose (Čekija), Zalcburge (Austrija), Liublianoje (Slovėnija)“, – apie kelionės maršrutą pasakojo M.Gervaldas.
Pora nusprendė nuvykti ir į Prancūzijoje, netoli Vokietijos sienos, esantį Kolmaro miestą, kuriame gyveno Zlatos protėvis grafas Jeanas Rappas de Colmaras.
Šiauliečio žmonai žinomai Rusijos publicistei Zlatai Rapp-Gervaldiene (46 m.), kai ji laukėsi sūnaus, teko dažnai iš Maskvos keliauti į Lietuvą lankyti vyro. Mat Lietuvos politinio veikėjo Rusija dvejus metus neįsileido. Tačiau šią vasarą po Europą pakeliauti sumaniusi pora sūnaus į keliones vis dėlto nepasiėmė.
Nors berniukas dažnai vilki iš maskuojamosios spalvos audinio pasiūtus ir karišką uniformą primenančius drabužius, jis vis dar per mažas suprasti tėvų troškimą Vokietijoje aplankyti karo veteranus, pasikalbėti su tais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovojo Rytų fronte.
Tiesa, patriotinės dvasios tėvas savo atžalai jau įpūtė. Į jo klausimą „Kas tavo Tėvynė?“ vaikas nedvejodamas atsakė: „Mano tėvynė – Lietuva“, o paklaustas, kuo bus užaugęs, Tautvilas nė nemirktelėjęs atšovė: „Būsiu vadas!“
Nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis šiaulietis M.Gervaldas ir už jo ištekėjusi grafaitės titulą turinti maskvietė Z.Rapp-Gervaldiene tikino per atostogas norėję pailsėti nuo politikos. Bet nei kvapą gniaužianti Sardinijos gamta, nei mielos pramogos su sūnumi Baltijos pajūryje neišmušė iš sutuoktinių galvos pesimistinių minčių.
Į Šiaulius, kur gyvena sutuoktinis ir jau trečius metus skaičiuojantis jųdviejų sūnus Tautvilas Rapp-Gervaldas, Zlata atvyksta vos suradusi laisvesnio laiko. Šiemet ji čia nuo birželio pradžios.
Nori ar nenori, bet Zlatai dar teks sugrįžti į Maskvą – ten liko nebaigtų darbų. Tačiau moteris neslėpė, kad persikėlimas gyventi į Lietuvą – jau ne už kalnų.
„Lietuvoje man darbo nėra. Su Mindaugu svarstome, kaip išspręsti šią problemą“, – sakė stojamiesiems egzaminams į prestižines Rusijos aukštąsias mokyklas moksleivius ruošianti Zlata.
Puikiai darbą išmananti Z.Rapp-Gervaldiene dvejus metus iš eilės gavo Metų repetitorės titulą – geriausia darbuotoja ji buvo pripažinta įmonėje, kurioje dirba per 100 tūkstančių darbuotojų.
Lietuvių tautos sąjungai vadovaujantis M.Gervaldas šiais metais negailėjo nei jėgų, nei laiko rengdamasis referendumui dėl kai kurių Lietuvos Konstitucijos straipsnių pakeitimo.
„Rinkome parašus, vykdėme agitaciją, stebėjome, kaip vyksta referendumas. Bet apkvailinti žmonės nepasinaudojo proga valdyti valdžią taip, kaip vežikas vadžiomis valdo arklį.
Netrukus prarasime ir litą. Bendrauju su kitose šalyse gyvenančiais draugais ir pažįstamais – visi jie tvirtina, kad įvedus eurą kilo kainos, o pragyvenimo lygis smuko. Lietuvoje taip jau bus greitai“, – prognozavo M.Gervaldas.
Galimybe pabėgti nuo pesimistinių minčių Zlatai ir Mindaugui turėjo tapti kelionės, kurioms jie skyrė didesnę atostogų dalį. Beveik dvi savaites Gervaldai po Europą keliavo automobiliu – lankėsi Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Čekijoje ir Lenkijoje.
„Kelionės tikslas buvo aplankyti Vokietijoje gyvenančius idėjos draugus ir susitikti su karo veteranais, pasikalbėti su tais, kurie per Antrąjį pasaulinį karą kovojo Rytų fronte.
Veteranai papasakojo ne tik apie fronto kasdienybę, bet ir apie gyvenimą Trečiajame Reiche – jie buvo patenkinti ir tuomete socialine sistema, ir valdžios pagarba savo piliečiams“, – tvirtino nacionalistinėmis pažiūromis garsėjantis šiaulietis.
Lietuvių tautos sąjungos vadą su žmona vokiečių karo veteranai priėmė labai draugiškai, o pokalbiai buvo nuoširdūs.
Pasikeitus planuotai susitikimo su Vokietijos karo veteranais datai, Zlata su Mindaugu dar galėjo trejetą dienų paviešėti Lenkijoje.
„Aplankėme istorines vietas. Užsukome į Liubliną, kur buvo sudaryta Liublino unija, lankėmės Krokuvoje ir Varšuvoje. Lenkijoje nustebino sutvarkyti namai, jų aplinka. Lenkai pažengė toliau už čekus ir mus.
Prieš atvykdami į Lenkiją apsilankėme Prahoje ir Karlovi Varuose (Čekija), Zalcburge (Austrija), Liublianoje (Slovėnija)“, – apie kelionės maršrutą pasakojo M.Gervaldas.
Pora nusprendė nuvykti ir į Prancūzijoje, netoli Vokietijos sienos, esantį Kolmaro miestą, kuriame gyveno Zlatos protėvis grafas Jeanas Rappas de Colmaras.
Jis buvo Prancūzijos revoliucinės armijos generolo, tapusio šalies imperatoriumi, Napoleono Bonaparte’o adjutantas.
Tarnybą armijoje kaip eilinis karys pradėjęs J.Rappas de Colmaras sugebėjo tapti divizijos generolu ir net kelis kartus išgelbėjo Napoleono Bonaparte’o gyvybę.
Pagal moteriškąją liniją Zlatos protėviai yra grafai Stroganovai. Vienas iš grafų Stroganovų susigiminiavo su Rusijoje valdžiusiais Romanovais – jis vedė Nikolajaus I dukterį.
Likimo ironija galima pavadinti tą faktą, kad du Zlatos protėviai žymiajame Borodino mūšyje grūmėsi kaip priešai.
Kolmare Zlatos protėviui J.Rappui de Colmarui pastatytas paminklas, jo vardu pavadinta aikštė bei gatvė.
„Kolmare praleidome visą dieną, prie garsaus protėvio paminklo padėjome gėlių.
Į giminės kapines nevykome. Ten po kelerių metų atvyksime su sūnumi. Noriu, kad Tautvilas žinotų giminės šaknis“, – sakė Z.Rapp-Gervaldiene.
Parvykę iš šios kelionės sutuoktiniai Lietuvoje neužsibuvo – išskrido į Italijai priklausančią Sardinijos salą. Per dešimt dienų jiems pavyko ir apžiūrėti salos istorines įžymybes, ir pasigrožėti Sardinijos gamta.
Zlatai didžiausią įspūdį paliko senosios kultūros paminklai – iš akmens pastatytos gigantiškos kapavietės.
„Vietos žmonės kapavietėse įrengdavo kelis išėjimus, kurie simbolizuodavo duris tarp Gyvenimo ir Mirties. Senovėje žmonės tikėjo, kad siela turi kažkur patekti, o kūnui daug reikšmės neteikė.
Todėl kapinių statiniuose palikdavo landų gyvūnams, kad jie įlindę galėtų sugraužti kūnus“, – pasakojo Z.Rapp-Gervaldiene.
M.Gervaldui bene didžiausią įspūdį paliko Neptūno grota – urvų sistema, kurią puošia nedidelis ežeras ir gausybė stalagmitų bei stalaktitų.
Sutuoktiniai taip pat apžiūrėjo milžiniškus kelių tūkstančių metų senumo alyvmedžius.
„Vieno iš mūsų matytų alyvmedžių amžius siekia net 4700 metų“, – kelionės įspūdžiais dalijosi sutuoktiniai. Pusdienį Gervaldai praleido ir vos keliolika kilometrų nuo Sardinijos nutolusioje Korsikos (Prancūzija) saloje.
Tiktai grįžę iš šios kelionės sutuoktiniai jau kartu su sūnumi patraukė į Baltijos pajūrį.
Kadangi Palangoje Tautvilui patiko, Mindaugas su Zlata nusprendė jį nusivežti ir į Latvijos pajūrį, apsilankyti Jūrmalos vandens parke.
Artėjantis ruduo Gervaldams nenumaldomai artina išsiskyrimą. Rugpjūčio pabaigoje Zlata vėl išvyks į Maskvą tęsti repetitorės darbo.
M.Gervaldas po vasaros atostogų planuoja panirti į politiką.
Išvykus Zlatai Mindaugui ir vėl teks daugiau dėmesio skirti sūnui, kuris liks gyventi su juo Šiauliuose.
„Su sūnumi praleidžiu daug
laiko. Įsigijau specialią prie dviračio bagažinės tvirtinamą kėdutę, todėl pasivažinėti dabar išvykstame kartu“, – sakė M.Gervaldas.